Straipsniai

Lietuvos dvarų teritorijos visada buvo gausiai apželdintos vešliais medžiais. Tarp medžių kyšodavo aukšti rūmų stogai. Dvarvietės Lietuvoje buvo statomos ant vaizdingų kalvelių arba lygiuose slėniuose. Dažniausiai prie vandens telkinio: upės

Prieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų netoli Vilkaviškio stūksantis Paežerių ežeras buvo kur kas mažesnis nei dabar. Mieste gyvenę žmonės iki maudynių vietos kulniuodavo beveik du kilometrus. Tarp Vilkaviškio ir vandens

Vilkaviškio miesto senamiesčio architektūra išliko tik senose nuotraukose. Šimtmečius skaičiavę mūriniai pastatai griuvo pasaulinių karų audrose. Čia vyko nuožmiausi mūšiai, o miestas ėjo iš rankų į rankas. Tai kas išliko

Ieškodamas istorinių faktų apie senąjį Suvalkijos perlu vadinamą Paežerių dvarą aptikau buvusios rūmų savininkės, lenkų našlės skelbimą tarpukario spaudoje. Apie jį šiek tiek vėliau. O prieš tai – trumpai apie

Vilkaviškio kraštą puošiantys Paežerių dvaro rūmai iš visų pusių apsupti gamtos. Šiaurėje – šešių kolonų laikomas balkonėlis žvelgia į ežero bangas. Pietuose – svečių sutikimo kiemas: žaliuoja ovali veja ir

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus įsikūręs strategiškai pažeidžiamoje vietoje. Sename Paežerių dvare įsikūrusi kultūros šventovė stūkso vos dvidešimt kilometrų nuo valstybinės sienos su buvusia Karaliaučiaus sritimi. Iš čia iki Antrojo pasaulinio